Neformalusis vaikų švietimas

Remiantis tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment) 2018 metų duomenimis, Lietuvos mokyklose beveik pusė mokinių nesijaučia esantys bendruomenės dalimi ir galintys daryti įtaką mokykloje priimamiems sprendimams. Siekiant didinti mokinių įgalinimą bendruomenėje priimti sprendimus VšĮ „Demokratinė mokykla“ vykdo projektą „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvos mokyklose“.

„Dalyje Lietuvos mokyklų įgyvendiname demokratinio ugdymo principais grįstas praktikas, kurios mokinius moko pilietiškumo. Vykdant praktines veiklas mokiniai pajaučia, kad realus sprendimų priėmimas yra įmanomas ir darantis pozityvią įtaką bendruomenės gyvenimui. Diegiame demokratinio ugdymo principus: individualūs pokalbiai su klasės mokytojais, klasės susirinkimai, mokyklos susirinkimai, teisingumo komitetai“, – komentuoja projekto koordinatorė Gintė Marija Ivanauskienė.

Viena iš dvidešimt projekte dalyvaujančių mokyklų yra Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazija. Patirtimi dalyvaujant projekte dalijasi gimnazijos teatro mokytoja Žiedūnė Maldonienė.

„Pradėjome nuo individualių pokalbių ir klasės valandėlių pakeitimo į susirinkimus. Praeitą pusmetį aš sudariau grafiką, o šį – vienas iš klasės vaikų. Dabar visi gali užsirašyti, kada jiems patogu – aš savo laisvą laiką esu sužymėjusi. Noriu, kad į pokalbius būtų užsirašoma jų pačių iniciatyva“, – pasakoja  Ž. Maldonienė.          

Ž. Maldonienė prisimena, jog su klasės auklėtojais darydavo klasės valandėlių planą, po pusmečio peržiūrėdavo ir pergrupuodavo. „Vaikai klausia to, kas svarbu ir naudinga, ką reikia spręsti čia ir dabar. Labai geras atradimas – klasės susirinkimai. Viena mokytoja su dešimtokais turi pasikabinę klausimų lapą, o mes su aštuntokais savo klausimus rašome nuotoliniu būdu. Po truputį šią praktiką bandome perkelti į visas klases, visos klasės bando, jaukinasi klasės susirinkimus.“

Mokiniai – smalsūs ir įsitraukę      

Mokytoja džiaugiasi, jog mokiniams kyla įvairių klausimų. Pavyzdžiui, kaip suderinti mokslus ir laisvalaikį. Teiraujasi apie kontrolinius ir atsiskaitomuosius darbus, nori organizuoti žaidimus ir susiplanuoti bendras veiklas po pamokų. „Mokykloje kiekvieną penktadienį ugdymo plane yra numatyta klasės valandėlė. Pačioje pradžioje aš inicijavau susirinkimus ir juos vedžiau, kol apsipratome. Man dar net nespėjus pagalvoti, vienas iš moksleivių norėjo pamoderuoti, po to norėjo pabandyti ir kiti“, –  prisimena mokytoja.  

„Pokyčiai yra tikrai pastebimi ir pamatuojami, vaikai įgalinti ir atsakingesni. Dabar gyvename anoniminiame amžiuje, kur bet kas gali bet ką parašyti, o aš klasėje skatinu prisiimti atsakomybę. Tai, kad klasėje vaikas gali įrašyti rūpimą klausimą, suteikia erdvės ir drąsos nebijoti pasakyti su kokiais iššūkiais susiduriama. Mokiniams svarbu žinoti, jog mokykloje gali sulaukti pagalbos – ne baudos, ne pasmerkimo, bet pagalbos. Jei klasėje mes negalime išspręsti kylančio klausimo, klausimas keliaus į mokyklos tarybą“, –  įžvalgomis dalijasi mokytoja.

Mokytoja yra atsakinga už mokinių savivaldą ir antrus metus su mokinių taryba dirba su demokratinio ugdymo principais. Ž. Maldonienė pasakoja, jog sprendžiant įvairius iššūkius įtraukiama mokyklos bendruomenė. „Nusprendėme pakviesti mokytojus į susitikimą nuotoliniu būdu. Visi, pasistatę arbatos puodelius, aptarėme surašytus klausimus. Po to surašėme nutarimus, kokių iniciatyvų mes, kaip savivalda, galime imtis, kad mokinių mokymosi rezultatai pagerėtų. Diskutavome, kad ir mokytojams reikia motyvacijos mokyti. Taip gimė iniciatyva „Diena be telefonų“ – išaiškėjo, kad atsirado naujas žaidimas ir mokiniai negali palikti telefono nė dešimt minučių“, –  pasakoja mokytoja.

Ž. Maldonienė džiaugiasi, kad mokytojai nebijo naujovių, o atsakomybe yra pasidalinama su mokiniais. Anot mokytojos „kai dirbi vadovaujantis demokratinio ugdymo principais, jautiesi ne vienas, jautiesi šalia žmonių, kurie tau gali padėti. Jei kažkas netinka, diskutuojame, kas netinka, balsuojame, ką keičiame. Vyksta labai geri procesai, kurie veda sėkminga linkme.“

Demokratinio ugdymo metodika mokykloje        

Mokykloje gali vykti iš anksto suplanuotas bent du kartus per metus vykstantis mokinio ir mokytojo individualus pokalbis. Pokalbių temos gali būti pačios įvairiausios – kas tuo metu aktualiausia mokiniui ar klasės mokytojui.

Susėdus ratu rekomenduojama vykdyti kassavaitinius klasės susitikimus, kurių metu visi mokiniai ir mokytojas turi galimybę išsisakyti kaip jaučiasi, aptarti svarbiausius klasės klausimus, jeigu reikia – balsuoti. Taip pat rekomenduojama vykdyti kassavaitinius visos mokyklos bendruomenės (vaikų, mokytojų, administracijos) susirinkimas, kur aptariami ir sprendžiami įvairūs su mokyklos gyvenimu susiję klausimai.      

Jei kyla konfliktai, iš mokinių ir mokytojų yra formuojamas „Teisingumo komitetas“, atsakingas už konfliktų sprendimą. Šio komiteto siekis – remiantis empatija ir rūpesčiu, įsiklausyti į situacijas ir drauge jas spręsti.   

Su socialinės demokratijos ugdymo gairėmis susipažinti galite čia.

Straipsnis yra projekto Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvoje“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.